- atmena
- atmenà dkt. Atmenà áutoriams, skaitýtojams.
.
.
atmena — atmenà sf. (3b) 1. atminimas, prisiminimas: Da mano atmenõj medinėm žagrėm arė Ukm. Mano atmenoj buvo tokie tankūs miškai Kur. 2. atmintis: Mano atmenà sumažėjo Tr … Dictionary of the Lithuanian Language
atminti — 2 atmiñti, àtmena, àtminė 1. tr., intr. SD273,306, R, K turėti atmintyje, galėti atnaujinti sąmonėje: Žmogus atmena tai, ką yra patyręs FT. Nebàtminu, ką ans žadėjo Krš. Viską viską atminiau: kaip mamaitė verkė ..., kaip daktaras ją žiūrėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmina — atminà sf. (3b) žr. atmena 1: Mano atminõj čia jokių triobų nebuvo Pg … Dictionary of the Lithuanian Language
atmintis — atmintìs sf. (3b) K, atmintìs, iẽs sm. (3b) KI492; R, atmintis sm. R 1. SE70, SD240 atminimas, atminimo galia: Atmintis yra psichinis procesas, kuriuo panaujinamos gautos pagavos ir įgytas patyrimas sp. Jo atmintìs silpna K. Žmogus greitos… … Dictionary of the Lithuanian Language
atminėjas — atminėjas, a smob. (1) kas atmena, atspėja: Mano atminėjas nei vienos mįslės neatmina Prng. minėjas; atminėjas; išminėjas; priminėjas; užminėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
galva — galvà sf. (3) 1. kūno dalis: Jis mąstė, galvą rankom pasirėmęs T.Tilv. Kažkas pirštu bakstelėjo Pranui į galvą P.Cvir. Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem. Visi traukia kepures nuo galvų rš. Galvai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmalti — išmalti, ìšmala, ìšmalė 1. tr. sumalti kokį kiekį: Tuodu vyrai po puspūrį turėdavo išmalt Skr. Aguonų liuob išmals pri košei Šts. Aš neturėjau kartelės (leidimo maltis), buvau išmalęs (kiek buvo leista, sumalęs) Šts. Išmalė gerai (dukart… … Dictionary of the Lithuanian Language
liūtingas — liūtìngas, a adj. (1) BŽ37, Ml, à (3) Mlt, liūtingas, a (1) NdŽ, Rod, Msn, Dglš, liutìngas (1) [K] 1. SD181 gausus liūčių, lietingas: Tik atmena, kad buvo apsiniaukusi, liūtinga diena, kai tėvelis su maišeliu ant pečių iš namų ėjo J.Bil. Kai… … Dictionary of the Lithuanian Language
mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… … Dictionary of the Lithuanian Language
miniklis — minìklis, ė smob. (2) kas gerai mena, atsimena: Kokia minìklė bus – atmena viską mergaitė Lp … Dictionary of the Lithuanian Language